Nerimas

Įmerkiu aš savo amžinai ledines kojas į kibirą (narcizas manyje pakužda, kad visas kraujas smegenyse darbuojasi, tad kojoms jo nelieka, o iš tiesų turbūt man trūksta geležies), atsipalaiduoju, ir širdį užlieja... Tikėjausi ramybės šį lietingą vakarą, bet šįkart teks pagyventi su nerimu. KET (kognityvinė elgesio terapija) nerimą efektyviai gydo, psichodinaminė – padeda suprasti, egzistencinė – moko su juo gyventi. Kartais reikia vieno, kartais – kito. Nors šiandien nusprendžiau pagyventi su juo, mintys vis sukasi apie to mano nerimo šaknis. O čia jau - psichoanalizė, kurioje yra išskiriama keletas nerimo šaltinių:

1. realusis nerimas – toks, kai grėsmė daugiau ar mažiau egzistuojanti išorinėje realybėje. Dabar jis mane užklumpa, kai važiuoju per liūtis Vilniuje, ir atrodo, jog paskęsiu;

2. neurotinis nerimas - jį patiriame, kai viduje sąveikauja keli vienas kitam priešingi troškimai (iš to kyla dauguma ambivalentiškų jausmų ir fenomenų, kai "noriu vieno, bet darau visai ką kita"). Nors skamba gudriai, geriau pamąstę, neurotinio nerimo pavyzdžių mūsų gyvenimuose rasime apsčiai. Ir tai ne kokia diagnozė. o tiesiog mūsų ribota žmogiška realybė. Tad šiuo metu mano širdis plaka smarkiau, nes trokštu ir nekantrauju stebėti savo vaiko kelionę į platųjį pasaulį (o jis dvimečiui yra visur, kur nesiekia mamos sijono padalkos), tačiau tuo pat metu jaučiu, jog man teks suvaldyti savo gaivališką norą pasilikti sūnų po savo sparnu, ir neišleisti jo į tas vaikų džiungles (visuomeninį gyvenimą), apgaulingai meiliai vadinamas darželiu.

Taigi, šis mamiškas nerimas dabar mano mintyse ir sapnuose. Taip jau nutiko, kad myliu savo darbą visa siela - ir ačiū Dievui, nes kitaip tikrai nesurasčiau savyje jėgų atsiplėšti nuo sūnaus, ir kaip ta višta perekšlė laikyčiau po savo sparnu iki... Visada! Dabar mokysiuosi laikyti jį širdyje tas ilgas išsiskyrimo valandas, o visą kitą laiką – šalia savo sparnų

Noriu apkabinti visas mamas, kurios nerimauja dėl savo vaikų išleistuvių – į gyvenimą, darželį, pirmą klasę, kiemą, gimnaziją, pasimatymą, naują šeimą ar kitą gyvenimą. Tegul mūsų nerimas netrukdo mūsų vaikams keliauti savo keliais. Juk verta, net jei kartais velniškai neramu.